Transriebalų ribojimas – 2 metų pereinamasis laikotarpis nepakankamas, vartotojai turi rinktis atsakingai.

​

Nuo šių metų lapkričio 1d. įsigaliojo dar 2017 m. Sveikatos apsaugos ministro pasirašytas įsakymas dėl transriebalų ribojimo. Taigi Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose prekybos vietose ar viešojo maitinimo įstaigose didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų kiekis turi būti ne didesnis kaip 2 gramai 100 gramų bendro riebalų kiekio. 

Šis reikalavimas netaikomas gyvūninės kilmės riebalams ir maisto produktams, kuriuose riebalų rūgščių transizomerai susidaro ir egzistuoja natūraliai. Nedideli transriebalų kiekiai natūraliai yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose. Koks kiekis šių riebalų būtų aptinkamas jų mėsoje ar pieno produktuose priklauso nuo gamybos technologijos, temperatūros, laiko, įdedamų kitų ingredientų ir paruoštų produktų saugojimo sąlygų, nes visais etapais vyksta cheminės reakcijos. Kol kas nėra specifinių metodų suteikiančių galimybę atskirti, kurie riebalų rūgščių transizomerai yra natūraliai susidarę maisto produktuose, o kurie susiformavę gamybos metu.

 

Taip pat svarbu suprasti ir rafinuotų aliejų tiesiogiai nesieti su hidrintu aliejumi, nes tai pirmiausiai yra valytas, bet nebūtina modifikuotas riebalas. Išskiriami du galimi rafinavimo būdai:

• Fizinis rafinavimas – rūgštinė hidratacija, balinimas ir dezodoravimas. Fizinio rafinavimo metu laisvosios riebalų rūgštys pašalinamos distiliavimo būdu. Rafinavimo tikslas kiek įmanoma geriau pašalinti nepageidaujamus komponentus išsaugant vertingąsias sudedamąsias dalis: vitaminus, polinesočiąsias riebalų rūgštis. Kiekvienai aliejaus rūšiai būtina naudoti skirtingus rafinavimo būdus arba jų derinius. Pagrindinis faktorius yra naudojamų reagentų efektyvumas arba galimybė veikti atskiras šalutines medžiagas silpninant ar pilnai suardant jų ryšius su trigliceridais.

• Cheminis rafinavimas – hidratacija, neutralizavimas, balinimas ir dezodoravimas. Jeigu aliejus bus chemiškai modifikuotas – hidrintas, tai ženklinimo informacijoje turi būti nurodyta „visiškai hidrintas aliejus“ arba „iš dalies hidrintas aliejus“. Visiškai hidrintas aliejus turi tik sočiąsias riebalų rūgštis, o iš dalies hidrintas – be kitų riebalų rūgščių turi ir/ ar gali turėti transriebalų. 

 

Iki įsakymo išleidimo, iš dalies hidrinti riebalai pramonėje buvo plačiai naudojami dėl ilgo tinkamumo vartoti termino, stabilumo, konsistencijos, pigesnės kainos. Prisitaikyti prie ribojimo buvo duotas pakankamai ilgas - 2 metų pereinamasis laikotarpis. Gamintojas naudodamas žaliavą su iš dalies hidrintais riebalais, pavyzdžiui pyragėlio, margarino ar viešajame maitinime gruzdinant bulvytes iš dalies hidrintame aliejuje ar bet kokiai kitai gamybai naudojant, nežinos kiek galutiniame produkte bus transriebalų. Tik laboratorinių tyrimų pagalba galima nustatyti ar neviršijama 2 g riba. Vieno galutinio produkto ištyrimas laboratorijoje kainuoja apie 90 €. Prievolės tirti produktus ir ženklinimo etiketėse deklaruoti transriebalų kiekį nėra, taigi didžioji dalis pramonės pasirinko kelią vienareikšmiškai išimti iš naudojamų žaliavų sąrašo iš dalies hidrintus riebalus ir taip įgyvendinti įsigaliojusį įsakymą. 

Šį ženklų, teigiamą pokytį galime matyti paanalizavę rinkoje parduodamus produktus. Aplankius didžiuosius prekybos centrus, glaistytų sūrelių, fasuotų sausainių, lietuvių gamintojų šokoladų  su iš dalies hidrintais riebalais nerasta. Tačiau vis dar rinkoje galime rasti konditerijos produktų, kurių ženklinimo etiketėje tarp sudedamųjų dalių sąrašo įrašyti iš dalies hidrinti riebalai. Gamintojas nespėjo per 2 metus pakeisti ženklinimo etiketės ar faktiškai produkto gamyboje vis dar naudojami iš dalies hidrinti riebalai ir atlikti laboratoriniai tyrimai įrodo, kad norma neviršijama, vartotojas iš informacijos ant pakuotės nesupras. 

Žinant, kad visiškai ar iš dalies hidrinti riebalai yra žmogaus sukurtų, dirbtinių cheminių reakcijų metu susidarę produktai, nematant akivaizdžių įrodymų viršijama ar ne nustatyta transriebalų norma, nerekomenduoju tokių produktų pirkti. Rinkitės perkamus produktus atsakingai ir skaitykite ženklinimo etiketėse pateiktą informaciją, ji skirta būtent vartotojams.