Kilmės šalis 

​

Vartotojai pardavimo vietose gali rinktis iš plataus asortimento maisto produktų. Skirtingi pakuočių dizainai, individualios etiketės ir reklaminiai šūkiai atkreipia pirkėjų dėmesį ir ragina pirkti. Tačiau skatinu neapsigauti rinkodariniais triukais, būti sąmoningais ir renkantis prekę pažvelgti atidžiau į etiketėse pateiktą informaciją.

Nuo 2020 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/775 nustatantis taisykles dėl informacijos vartotojams teikimo apie pagrindinės maisto sudedamosios dalies kilmės šalies ar vietos nurodymą praplėtė privalomosios informacijos sąrašą. Šio reglamento pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad ant pakuočių nebūtų klaidinančios informacijos, kuri leistų vartotojų neteisingai suprasti produkto kilmę.

Taigi, kai maisto produkto kilmės šalis skiriasi nuo jo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar vietos, tai turi būti atskirai nurodoma atitinkamos pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalis ar vieta.

Pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalis (vieta) nurodoma:

1. pateikiant nuorodą į geografinę vietovę “ES“, „ne ES“ arba „ES ir ne ES“,  arba regioną, arba valstybę (-es) narę (-es), arba trečiąją (-iąsias) šalį (-is);

2. pateikiant tokį pareiškimą „(pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimas) yra/nėra kilęs (-usi) iš (maisto produkto kilmės šalis arba kilmės vietos)“ arba panašią formuluotę, kuri vartotojui veikiausiai turės tokią pačią prasmę.

 

Aiškumui pateikiu keletą etikečių pavyzdžių, pagal kurias matome, kad nors produktas yra pagamintas Lietuvoje, jo gamyboje pagrindinė sudedamoji dalis naudota nebūtinai iš Lietuvos.